pazvanai

×pazvanaĩ (l. podzwonne) sm. pl. (3^b) 1. Paį skambinimas varpais už mirusįjį: Daug davė an pazvanų̃, kad taip ilgai skambina Mžš. ^ Tegu tie pinigai jam bus ant pazvanų̃! (toks pikta linkėjimas šykštuoliui) Skr. 2. Slm užmokestis varpininkui už skambinimą varpais mirus kam: Kiek davei pazvanų̃? Kal. Mirė tujau – pãzvanus nešti KlvrŽ. Kazimieras pasikinkė arklį, įsimetė ratuosna pusmaišį grūdų, kiaulės kumpį – išvežė pazvanus J.Balt.

◊ šùniui ant pazvanų̃ (ant šuñs pazvanų̃) niekais (eiti): Viskas eis šùniui ant pazvanų̃ NdŽ. Tai mėsa pas mus mėtosi, an šuñs pazvanų̃ eina Plv.